Kava – kas nežino šio kvapnaus, skaniai karstelėjusio gėrimo, kuris mažina nuovargį ir stimuliuoja protinę veiklą įtemptai dirbant? Tradiciškai šis mums visiems gerai žinomas stebuklingas gėrimas gaminamas iš paskrudintų kavos pupelių. Tačiau norint išsivirti kavos, pupelių nebūtina skrudinti – iš šviežių, dar žalių, termiškai neapdorotų kavos pupelių taip pat galima pasigaminti naudingos ir skanios kavos. Toliau galite pasiskaityti apie žaliosios kavos naudingąsias savybes ir jos paruošimą, o taip pat sužinoti naudingos informacijos apie kavos medelių auginimą savo namuose.
Žalioji kava (kavamedis – Coffea Arabica)
Žaliava žaliosios kavos gamybai gaunama iš pasaulyje plačiausiai kultivuojamos kavamedžių rūšies Coffea Arabica. Tai raudinių (Rubiaceae) šeimos genčiai priklausantis augalas, kurio tėvyne laikoma Etiopija. Šiuo metu jis kultivuojamas daugelyje tropinių šalių, dažniausiai plokščiakalniuose. Kavamedis – tai amžinai žaliuojantis augalas su gražiais tamsiai žaliais lapais. Žydi smulkiais maloniai kvepiančiais baltais žiedais. Kavamedžio vaisiai – raudonos uogos, kuriose yra dvi–trys žalios spalvos sėklos, panašios į pupas. Jos ir vadinamos kavos pupelėmis.
Tradicinė kava gaunama skrudinant žalias kavos pupeles, kurios parunda ir pradeda skleisti stiprų aromatą, tačiau netenka ir didžiosios dalies savo vertingųjų savybių. Žaliajai kavai pagaminti naudojamos šviežios kavos pupelės, jų neskrudinant. Žalioji kava – įdomus įprastos kavos pakaitalas. Žalioji kava turi gydomųjų savybių ir teigiamai veikia virškinimo procesą, kai įprastai gaminama skrudintų pupelių kava termiškai apdorojama netenka dalies savo naudingųjų savybių. Žalioji kava pasižymi vitaminų ir vertingų organinių rūgščių įvairove, ir todėl tai yra puikus gėrimas žmonėms su antsvoriu.
Žaliosios kavos gėrimas
Šviežios kavos pupelės pasižymi žolišku, aitriu ir gana nemaloniu skoniu, bet gaminant iš jų žaliąją kavą skonis stipriai pasikeičia. Žaliosios kavos spalva nėra žalia, ir jos skonis kiek skiriasi nuo tradicinės skrudintos kavos – ji ne tokia karti ir neturi tokio aiškaus mums įprasto skrudintos kavos aromato. Bet žalioji arabikos kava – kvapnus, gausus vitaminų, naudingas gėrimas su nuosaikiu kofeino kiekiu. Žaliojoje kavoje gausu taninų, ląstelienos, organinių rūgščių ir eterinių aliejų. Ji puikiai skatina medžiagų apykaitą, neleidžia vandeniui kauptis audiniuose, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Šis gėrimas, kaip ir žalioji arbata, yra stiprus antioksidantas ir rekomenduojamas diabetikams ir žmonėms, norintiems atsikratyti nereikalingų kilogramų. Kaip ir įprasta kava, žalioji kava žvalina ir tonizuoja, suteikia energijos ir budrumo. Žalių kavos pupelių aliejus naudojamas ir kosmetologijos srityje.
Žalioji kava prieš antsvorį
Pagrindinė žaliosios kavos sudedamoji dalis – chlorogeninė rūgštis, kurios nėra įprastoje skrudintoje kavoje, nes šią termiškai apdorojant didžioji organinių rūgščių dalis suskyla. Žalioji kava svariai sumažina cukraus poreikį, reguliuoja ir kontroliuoja jo kiekį organizme, dėl ko sumažėja potraukis saldumynams. Žalioji kava pasižymi gebėjimu mažinti rezervines organizmo riebalų sankaupas. Gerkite šią kavą po kiekvieno valgio – ji verčia organizmą ieškoti naujų energijos šaltinių. Jais dažniausiai tampa riebalai, todėl organizmas pradeda juos intensyviai deginti. Rekomenduojama paros dozė – 3 puodeliai kavos per dieną. Žalioji kava lėtina senėjimo procesą, padeda nugalėti nuovargį ir išvengti kraujagyslių trombozės, valo organizmą ir stiprina imunitetą.
Iš žalių kavos pupelių Jūs galite ir patys pasigaminti skrudintos kavos pagal savo skonį. Tam žalias kavos pupeles reikia 5–15 minučių skrudinti keptuvėje. Skrudinimo laikas priklauso nuo to, kokią kavą mėgstate. Kuo ilgiau kaitinsite kavos pupeles, tuo jos bus rudesnės ir aromatingesnės, o kava bus stipresnė ir kartesnė. Kuo trumpiau kaitinsite, tuo kava bus švelnesnė. Rekomenduojama vartoti kuo šviežesnes kavos pupeles ir jų ilgai nelaikyti, nes laikoma kava netenka naudingų savybių. Ir žalias, ir apkepintas kavos pupeles reikia laikyti sandariai uždarytame inde tamsioje, vėsioje vietoje.
Kavamedžio auginimas
Mūsų geografinėse platumose kavamedį galima auginti tik patalpose kaip dekoratyvinį augalą. Retais atvejais auginant patalpose ir pavykus sudaryti sąlygas, panašias į tropinį klimatą, kavamedis gali žydėti ir netgi užauginti nedidelį žalių kavos pupelių derlių. Auginamas namuose ir kruopščiai prižiūrimas kavamedis gali užaugti iki pusantro metro aukščio. Sėti geriausia anksti pavasarį, tada kavamedis augs greičiau, nes pavasarį ir vasarą jis auga intensyviausiai. Optimaliomis sąlygomis kavamedis per metus paaugs 7–10 cm.
Augalas mėgsta rūgštoką, derlingą dirvą. Optimali dirvožemio sudėtis – durpių mišinys su žeme ir perpuvusiu mėšlu. Kiekvieną mėnesį kavamedį reikia patręšti rožėms skirtomis trąšomis, taip pat reguliariai laistyti: vasarą kelis kartus per savaitę, žiemą – rečiau. Taip pat būtina kasdien apipurkšti vandeniu! Turi būti geras apšvietimas, bet augalą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Optimali augalui oro temperatūra vasarą – 25–30 ° С, bet jis gali augti ir kiek žemesnėje temperatūroje. Žiemą kavamedžiui patalpoje reikėtų palaikyti 15–18 ° С temperatūrą. Pirmus tris–keturis metus medelį reikėtų persodinti kasmet, vėliau – kas du metus. Ir atminkite, kad kavamedis nelabai mėgsta kitų augalų kaimynystės, todėl šį gražų augalą rekomenduojama auginti vieną – nelaikykite jo greta kitų augalų!
