Kiek kartų man teko girgėti nuomonę, kad nuo šiltnamio beveik nėra jokios naudos, tik nereikalingos išlaidos ir rūpesčiai. Kai kurie mano pažįstami jau net išardė savo šiltnamius – beje, aš ir pats kartą tai esu padaręs! Argumentas labai paprastas – „lysvėje“ kartais išauga ne mažesnis, o net didesnis derlius, o vaisių (ypač pomidorų) skonis geresnis. Na, tarkim šiltnamyje jie sunoks savaite anksčiau. Ar verta terliotis dėl kažkokios savaitės?! Be to, šiltnamyje augalus dažniau puola ligos ir kenkėjai. Pavyzdžiui, voratinklinės erkutės ir amarai karštu oru gali sunaikinti visus agurkų ir pipirų lapus per kelias dienas.
Tai kaip čia yra? Kodėl kai kuriems šiltnamiai atneša pelną, derlių ir džiaugsmą, o mums tenka vien pergyvenimai ir rūpesčiai? Išsiaiškinkime!
Kam reikalingas šiltnamis? Kvailas klausimas, pasakysite. Kad augalams būtų šilta! Tiesa, tačiau ne visa. O tiksliau, visiška netiesa! Kad paaiškinčiau, ką turiu omenyje, leiskite man trumpai priminti mokyklinį botanikos kursą.
Dauguma mūsų daržovių – tropiniai ir subtropiniai augalai. Tam, kad jie jaustųsi gerai, reikia sukurti sąlygas, kuriomis jie augo savo gimtinėje. O tai 25–35 ºC temperatūra ir 70-100 % oro drėgnumas, o toks oras pas mus, Baltijos šalyse, laikosi vos vieną-dvi savaites per metus, ir tai ne kasmet! Saulės šviesos pas mus net daugiau nei tropikuose – vasarą dienos ilgumas siekia 17 valandų, o ekvatoriuje – vos 12 valandų. Taigi, pagrindinė šiltnamio užduotis - sukurti augalams palankiausias gyvenimo sąlygas, t.y. oro temperatūrą ir drėgnumą.
