Dušas gaivina ne tik žmones, bet ir augalus. Dušą tvankią dieną labai mėgsta agurkai, pomidorai ir paprikos. Dušui geriausia naudoti specialius antgalius su dušo arba pulverizavimo funkcija. Jei tokių antgalių nėra, galima tiesiog užspausti žarną. Labai svarbu drėkinti pačius augalus, o ne tik laistyti dirvą.
Jei yra galimybė, karštą dieną geriau du–tris kartus išmaudyti augalus „po dušu“, nei vieną kartą gausiai palaistyti dirvą. Veikiami saulės spindulių vandens lašai gali nudeginti lapų paviršių, todėl labai patartina, kad vandens lašai būtų maži ir greitai džiūtų.
Padidinti oro drėgnumą šiltnamyje galima laistant takelius, o ne lysves. Dėl to, kad augalai karštą dieną jau patiria stresą, jų negalima laistyti pernelyg intensyviai, nes po šaknimis susidaro „bala“, o tai sumažina šaknims tenkantį deguonies kiekį, todėl šios ima skęsti ir dusti. Dėl deguonies trūkumo šaknų srityje augalai vysta, nustojamas gabenti kalcis. Tokiomis sąlygomis kalcis iš šaknų nepatenka į vaisius, ir ant pomidorų vaisių viršūnėlių susidaro sausi puviniai – ten, kur anksčiau buvo žiedas, atsiranda sausa ruda dėmė. Vidinis minkštimas atrodo tarsi būtų pažeistas puvinio.
Sausi puviniai nėra liga, juos sukelia kalcio trūkumas vaisiuose. Sausus puvinius gali sukelti ir kalcio trūkumas dirvoje, ir augalų negebėjimas gauti ir išnaudoti kalcį. Gauti kalcį trukdo sąlygos, kurios apsunkina šaknų darbą: karštis, itin sausa arba itin drėgna dirva, užsitęsę ūkanoti orai, kai vaisiai yra dar visai maži (žirnio dydžio). Sausi puviniai atsiranda už 55–60 dienų, kai ateina laikas nuimti derlių. Pažeistų vaisių išgelbėti neįmanoma. Išvengti sausų puvinių galima laistant jaunus vaisius kalcio nitrato tirpalu karštą dieną. Purkšti geriausia tada, kai augalai jau būna atsigavę po kaitros, patartina anksti ryte, bet galima ir vakare. Taip pat galima atvėsinti šiltnamį – nubalinti stogą ir sienas kreida, išvėdinti šiltnamį anksti ryte, palaistyti keliukus ir takelius, surengti trumpą mažyčių vandens lašų dušą vidurdienį. Pažeistus vaisius galima jau iš anksto atpažinti pagal plokščią pilvą. Juos patartina kuo greičiau surinkti ir išmesti, o ne leisti jiems augti toliau. Nepaisant to, kad pažeisti vaisiai ima raudonuoti pirmi, jie yra beveik netinkami valgyti.
Augalus geriausia laistyti ryte, po aušros, bet ne vakare, nes naktį augalai nenaudoja drėgmės – vanduo iš viršutinės dalies išgaruoja ir drėkina orą šiltnamyje, skatindamas ligų vystymąsi. Augalų laistymas ryte aprūpina juos vandens atsargomis, padedančiomis ištverti karštį net per patį jo įkarštį. Nuvytusių augalų gelbėjimas vakare dažniausiai yra mažiau veiksmingas.
Didelis oro drėgnumas gali būti kenksmingas, ypač vasaros pabaigoje, kai naktys tampa ilgesnės. Kad įvairių ligų sporos pradėtų daugintis, užtenka, kad 4–6 val. ant lapų būtų vandens plėvelė arba pavieniai vandens lašai. Jei rasa susidaro tik ryte, ji išdžiūna pakankamai greitai, ir laiko lapams užkrėsti nepakanka, be to, ultravioletiniai saulės spinduliai yra mirtini daugeliui mikroorganizmų. Jei lapai bus suvilgyti vakare, ligoms daugintis užteks laiko iki aušros, nes didelis oro drėgnumas neleidžia augalams per naktį išdžiūti ir skatina infekcijų plitimą. Taigi drėkinti augalus reikėtų iki saulėlydžio, kad lapai spėtų tinkamai išdžiūti iki tamsos.
Orui šiltnamyje drėkinti galima padėti keletą indų plokščiu dugnu su vandeniu. Garuojant vandeniui padidėja oro drėgnumas, tačiau oras nėra pernelyg stipriai drėkinamas. Indus su vandeniu, kurie dienos įkarštyje padėjo išgyventi kaitrą, naktį vertėtų išnešti iš šiltnamio.
