Pakeltas lysves reikėtų laikyti penktuoju sodininkystės pasaulio stebuklu – iškart po komposto, lietaus statinių, laistymo žarnų / lašelinio laistymo sistemų ir sėklų katalogų.
Nuosavo namo galinis kiemas, bažnyčia, įstaigos ir mokyklos – visos šios vietos puikiai tinka tokioms lysvėms įrengti. Jas naudojant patogu mokyti vaikus augalų auginimo ir apskritai gyvybės puoselėjimo. Be to, augalų priežiūra puikiai numalšina stresą.
Galite įrengti jas bet kur, tereikia atsižvelgti į kelias sąlygas:
- artumas — įrenkite lysves ten, kur galėsite jas kasdien stebėti;
- saulės šviesa — daugumai augalų reikia nuo 8 iki 12 valandų tiesioginių saulės spindulių kasdien. Taigi, neįrenginėkite lysvių pavėsyje;
- vanduo — augalams reikia vandens, o jūs tikriausiai nenorite vežioti jo karučiu. Įsitikinkite, kad savo sodą galite pasiekti laistymo žarna arba kad šalia yra laistymo sistema. Lašelinis laistymas ir laistymas žarna efektyvesnis ir turi geresnį poveikį augalams nei purkštuvai.
Pakeltos lysvės idealiai tinka lengvai auginamoms daržovėms, pavyzdžiui, špinatams, salotoms, prieskoninėms žolelėms, svogūnams, baklažanams, morkoms, burokėliams, ridikams, ropėms, bulvėms, lapiniams kopūstams. Net pipirus ir pomidorus galima auginti lysvėse.
Naudokite pakeltų lysvių sistemą, pavyzdžiui, „Square Foot Gardening“ koncepciją. Jos šalininkai mėgsta sakyti, kad taip galima išauginti 100 proc. daržovių 20 proc. ploto, kurio prireiktų auginant jas lysvėse ant žemės, skiriant tam iki 80 proc. mažiau darbo.
Taip pat tokias lysves lengviau apsaugoti nuo piktžolių nei ant žemės esančias. Pakeltas dirvožemis pavasarį greičiau sušyla, o po lietaus greičiau nusausėja. Dirva nesuspaudžiama, nes ant jos nevaikštote.
Galiausiai, auginant augalus pakeltose lysvėse, lengviau juos sodinti, retinti, ravėti piktžoles ir skinti.
Jei įrenginėsite pakeltas lysves ant betono ar asfalto, arbe net ant žolyno, kurio nenorite pažeisti, turėtumėte naudoti 30 cm aukščio lysves. Jose pakaks vietos augalų šaknims augti. Tačiau jei įrenginėjate jas ant dirvožemio ir jei jis ne itin kietas, pakaks 15 cm aukščio lysvės. Atkreipkite dėmesį, kad lysvė neturėtų būti didesnio kaip 120 cm pločio. Jei plotis didesnis, bus sunku prižiūrėti augalus neįlipant į lysvę. Tarp lysvių palikite bent apie 1 m atstumą.
Populiariausia lysvių medžiaga – mediena. Lysves iš neapdorotos pušų medienos turėsite pakeisti praėjus 3–5 metams. Nudažius pušų medieną, ji tarnaus ilgiau.
Norint įrengti aukštesnes pakeltas lysves, reikės daugiau dirvožemio. Reikėtų atidžiai apmąstyti, kokį dirvožemį pirksite ar imsite iš savo sklypo.
Pagrindiniai klausimai
- Iš kur imamas dirvožemis ir ar jame tikrai nėra teršalų, piktžolių, sėklų, kenkėjų, ligų ir patogeninių nematodų?
- Ar šiame mišinyje yra didelis kiekis gyvulių mėšlo?
- Jei taip, ar jis buvo visiškai kompostuotas? Pastaba! Žaliosios trąšos gali apdeginti augalus, jose gali būti piktžolių ir kitų žalingų medžiagų.
