Jei neturite šiltnamio, jau nuo kovo pabaigos ankstyvų daržovių (špinatų, ridikėlių, salotų, svogūnų, krapų, vasarinių gėlių, lauko agurkų, aguročių, moliūgų ir kt.) sodinukus galite auginti šiltlysvėje.
Balandžio pradžioje šiltlysvę jau galima statyti ant rūgštynių ar rabarbarų lysvių.
Yra kelios šiltlysvių rūšys, tačiau patyrę sodininkai pripažįsta, kad geriausios iš jų – tunelinės.
Geriausias šiltlysvės plotis – 1,20 m, o ilgis – nuo 6 iki 10 metrų. Šiltlysvės aukštis priklauso nuo naudojimo paskirties: jei šiltlysvė skirta tik sodinukams auginti, užteks 50–70 cm aukščio, tačiau jei planuojate auginti pomidorus ir paprikas, pageidautina, kad šiltlysvės aukštis siektų mažiausiai 1 metrą. Kuo aukštesnė šiltlysvė, tuo geresnis mikroklimatas. Kuo šiltlysvė didesnė, tuo lėčiau joje kis temperatūra, tačiau be vėdinimo vis tiek neapsieisite.
Labai svarbu, kad šiltlysvė būtų visą dieną apšviesta saulės ir kad ant jos nekristų šešėlis. Jei įmanoma, pageidautina, kad viena šiltlysvės pusė būtų pasukta į pietus.
Šiltlysvę galima lengvai ir paprastai įrengti arba perkelti į bet kurią vietą.
Svarbu pažymėti, kad šiltlysvės įrengimas kainuos kur kas pigiau nei šiltnamio, todėl šis sprendimas labiau apsimoka.
