Europiečiai tvirtina, kad vanilė gerina pieno ir saldžių patiekalų skonį.
Savo ruožtu, indoneziečiai teigia, kad vanilė yra laimės orchidėja, kuri kelia ūpą, sukuria laimės pojūtį ir sukelia seksualines fantazijas, taigi vanilę vertėtų vartoti kuo dažniau.
Vanilė vadinama prieskonių karaliene, actekų orchidėja ir t. t.
Vanilė yra orchidėjų genties augalas.
Vanilės gimtinė – Meksika, ir net iki 19 a. vanilės nepavyko išauginti jokioje kitoje šalyje. Pats augalas augo, tačiau vaisiai nesiformavo, nes tik Meksikoje yra ypatinga bičių, pajėgių apdulkinti vanilę, gentis.
Dėl to, kad vanilės žiedai išsiskleidžia tik vienai dienai, meksikietiškoms bitėms padeda ypatinga kolibrių paukščių gentis.
Tik penktajame 19 a. dešimtmetyje pavyko dirbtinai apdulkinti vanilės žiedą, dėl ko vanilę galima auginti ir už Meksikos ribų.
Parduodami įvairūs vanilės produktai:
Vanilinis cukrus – cukrus, kuriame yra 25 % tikros vanilės. Šio cukraus skiriamasis bruožas yra rausvas atspalvis, o ant pakuotės dažniausiai puikuojasi užrašas Bourboun, kuris yra tam tikras kokybės ženklas. Vanilinį cukrų reikia saugoti sandariai uždarytame inde, sausoje ir vėsioje vietoje, nes šiluma neigiamai veikia vanilinio cukraus aromatą ir skonį. Kokybišką vanilinį cukrų galima pasigaminti namuose – išilgai perpjautą vanilės ankštis saugoma sandariai uždaromame inde cukrui. Retkarčiais indą su cukrumi reikia pakratyti, kad aromatas pasklistų tolygiai. Kad vanilė geriau įsigertų, tokį indą su cukrumi uždarytą reikia laikyti bent savaitę.
Vanilės ekstraktas – vanilės ankščių trauktinė, į kurią kartais pridedama šiek tiek cukraus sirupo. Vanilės ekstraktas dažniausiai saugomas vėsioje vietoje (šaldytuve).
Vanilinas išgaunamas sintetiniu būdu. Maišant vaniliną su cukraus pudra gaunamas vanilinis cukrus, kuris yra baltos spalvos, stipraus kvapo ir turi nemalonų poskonį. Vanilinas, kaip ir vanilinis cukrus, laikomas sandariai uždarytame inde, sausoje ir vėsioje vietoje.
Vanilės ankštys parduodamos po vieną arba keletą vienetų stikliniuose induose, panašiuose į kolbas, kad ankštys nesugertų kitų aromatų. Kuo tamsesnė ankštis, tuo intensyvesnis bus kvapas. Vanilės ankšties kokybę galima nustatyti pagal baltus kristalus ant ankšties. Kartais kristalus bandoma padirbti purškiant sintetinius vanilino kristalus ant ankšties. Jei kristalai išsidėstę tolygiai, vadinasi jie yra netikri, nes tikrieji vanilės kristalai yra skirtingo dydžio ir išsidėstę netolygiai.
Vanilės ankšties viduje yra tamsiai rudas minkštimas, kuris maistui nuskobiamas šaukštu ir tirpinamas šiltame skystyje (piene, sultyse ir t. t.) pagal receptą. Tuščią vanilės ankštį taip pat galima virti piene, o vėliau išdžiovinti. Dėl to, kad vanilės ankštys yra labai kvapnios, šią procedūrą galima kartoti keletą kartų.
